Per dešimt metų esu vedęs dešimtis saugumo mokymų gyvai. Pilna salė, dažnai visas pusdienis. Žmonės klausydavosi, klausinėdavo, juokdavosi iš mano pavyzdžių apie netikrus IT skyriaus laiškus. Per demonstraciją sukčiavimo laišką atpažindavo visi.
O po mėnesio paklausdavau, kas liko atmintyje. Atsakymas beveik visada tas pats: beveik nieko.
Ilgai maniau, kad kaltas nuobodus lektorius arba silpna medžiaga. Bet lektorius buvau aš, o medžiaga buvo gera. Kaltas buvo formatas. Vienas ilgas seminaras, kurio klausaisi pasyviai, tiesiog neatitinka to, kaip veikia žmogaus atmintis. Tai ne mano nuomonė. Atminties tyrėjai tai matuoja jau daugiau kaip šimtą metų.
Piramidė, kurią tikriausiai matėte skaidrėje
Beveik kiekviename mokymų pristatyme yra ta pati piramidė: žmogus esą įsimena 10 % to, ką perskaito, 20 % to, ką išgirsta, ir 90 % to, ką padaro pats. Skamba įtikinamai. Ją rodo tūkstančiai konsultantų.
Bėda ta, kad šių skaičių niekas niekada neišmatavo. Du norvegų tyrėjai jų šaltinio ieškojo per pastaruosius 160 metų išleistose knygose ir straipsniuose. Šaltinio nėra. Skaičiai buvo tiesiog perrašinėjami iš knygos į knygą, kol tapo „faktu“. Per dvidešimt metų jie pateko net į kelis šimtus mokslinių straipsnių.
Todėl šios piramidės nenaudojame. Nei skaidrėse, nei kaip argumento. Toliau remiuosi tik tuo, kas buvo išmatuota ir patikrinta.
Kaip greitai pamirštame
Dar XIX amžiuje psichologas Hermanas Ebbinghausas išmatavo, kaip greitai blėsta naujai išmokta informacija. 2015 metais jo eksperimentą pakartojo šiuolaikiniai tyrėjai ir gavo beveik tą patį: po paros galvoje lieka maždaug trečdalis, po šešių dienų - mažiau kaip ketvirtadalis.
Sąžiningai pridursiu: abu kartus buvo tiriamas vienas žmogus, kuris mokėsi beprasmių skiemenų. Tad negalima sakyti, kad „darbuotojai pamiršta 67 % jūsų mokymo“. Bet kryptis aiški. Be pakartojimo žinios išgaruoja greitai. Vienas pusdienio seminaras per metus atmintyje neužsilaiko, kad ir koks geras jis būtų.
Kas iš tikrųjų padeda įsiminti
Keturi dalykai, kuriuos tyrimai patvirtina vėl ir vėl.
Kartokite po pertraukos, ne iš karto. Didžiausiame tokio tipo tyrime dalyvavo daugiau kaip 1 350 žmonių. Tie, kurie medžiagą pakartojo po tinkamos pertraukos, prisiminė vidutiniškai 64 % daugiau nei tie, kurie ją pakartojo iš karto. Paprasta taisyklė: jei norite, kad žinios išliktų kelias savaites, pakartokite maždaug po penktadalio to laiko. Jei norite, kad išliktų metus, pakartokite maždaug po dvidešimtosios dalies, tai yra po kelių savaičių.
Priverskite prisiminti, o ne perskaityti dar kartą. Vienoje grupėje žmonės medžiagą perskaitė antrą kartą, kitoje jie buvo tikrinami klausimais. Po savaitės perskaičiusieji prisiminė 42 %, o atsakinėję į klausimus - 56 %. Kai mokslininkai palygino dešimt populiariausių mokymosi būdų, aukščiausią įvertinimą gavo tik du: savęs tikrinimas klausimais ir kartojimas su pertrauka.
Rodykite trumpai. Išanalizavus 862 mokomuosius vaizdo įrašus ir beveik septynis milijonus peržiūrų, paaiškėjo, kad žmonės vidutiniškai žiūri mažiau kaip 6 minutes. Nesvarbu, ar įrašas trunka dešimt minučių, ar valandą.
Skaidykite į dalis. Kai medžiaga padalyta į trumpas dalis ir žmogus pats spaudžia „toliau“, ji išmokstama geriau ir mažiau vargina. Tai patvirtino 56 tyrimų apžvalga.
Saugumo mokymuose tai matyti ypač gerai
Vokietijoje metus buvo stebimi 409 vienos įstaigos darbuotojai. Prieš mokymus jie atpažindavo tik 63 % sukčiavimo laiškų. Iškart po mokymų rezultatas smarkiai pagerėjo ir laikėsi dar keturis mėnesius. Po pusmečio skirtumo nebeliko, tarsi mokymų nė nebūtų buvę.
Tada tiems patiems žmonėms buvo siunčiami priminimai. Geriausiai suveikė trumpas vaizdo įrašas ir interaktyvūs pavyzdžiai: jų poveikis laikėsi dar pusmetį. Visas tekstas su paveikslėliais irgi padėjo. O štai sutrumpintas tekstas be pavyzdžių beveik nepadėjo. Tyrėjų išvada paprasta: priminkite kas pusmetį, ir ne vien tekstu.
Dar viena svarbi tiesa. Didelė 69 tyrimų apžvalga parodė, kad mokymai gerai padidina žinias ir keičia požiūrį, bet realų elgesį keičia kur kas silpniau. Žinoti, kaip atrodo sukčiavimo laiškas, ir neatidaryti jo pirmadienio rytą, kai skubi, yra du skirtingi dalykai. Todėl vieno seminaro per metus nepakanka. Reikia trumpų, dažnų priminimų, kurie palaiko įprotį.
Kodėl kibermokymai.lt sukurti būtent taip
Visa tai nėra teorija. Tai priežastis, kodėl platforma atrodo taip, o ne kitaip.
Turinys pateikiamas trumpais epizodais su klausimais ir interaktyviais žaidimais tiesiog vaizdo įraše, o ne skaidrėmis, kurias reikia perskaityti. Epizodas trunka nuo 5 iki 25 minučių, bet pasyviai žiūrėti nepavyks: kas kelias minutes reikia sustoti ir atsakyti į klausimą apie tai, kas ką tik buvo pasakyta. Tai ir yra tas prisiminimas, kuris veikia geriau nei pakartotinis skaitymas.
Kartojimas po pertraukos yra ne mygtukas, o planas. Vadovas valdymo konsolėje priskiria kursus su terminais, o po pusmečio paleidžia trumpą priminimą. Platforma tam suteikia grupes, terminus ir ataskaitą, kas baigė, o kas ne. Ta pati ataskaita yra ir įrodymas, kurio prašo auditorius, kai reikalingi NIS2, DORA ar ISO 27001 mokymai darbuotojams.
Visą turinį suprojektavau pats. Esu CISSP sertifikuotas specialistas ir daugiau kaip dešimt metų vedžiau tikrus darbuotojų mokymus. Dirbtinis intelektas mums padeda tik sugeneruoti vaizdą ir balsą. Turinį ir tai, kaip jis dėstomas, sprendžia žmogus.
Nesakysiu, kad trumpi epizodai savaime geresni už gyvą mokymą su geru lektoriumi. Tokio palyginimo niekas neatliko, ir aš pats vis dar tikiu gyvo pokalbio verte. Bet kartojimas po pertraukos, tikrinimas klausimais, trumpas formatas ir skaidymas į dalis tikrai padeda įsiminti. Tai išmatuota ne kartą. Būtent tuo ir rėmėmės.
Jei norite pamatyti, kaip tai atrodo, bet kurį kursą galite peržiūrėti nemokamai ir be registracijos adresu mokymai.kibermokymai.lt/browse.
Šaltiniai
- Letrud, Hernes. Excavating the origins of the learning pyramid myths. Cogent Education, 2018.
- Murre, Dros. Replication and analysis of Ebbinghaus' forgetting curve. PLOS ONE, 2015.
- Cepeda ir kt. Spacing effects in learning. Psychological Science, 2008.
- Roediger, Karpicke. Test-enhanced learning. Psychological Science, 2006.
- Dunlosky ir kt. Improving students' learning with effective learning techniques. Psychological Science in the Public Interest, 2013.
- Guo, Kim, Rubin. How video production affects student engagement. ACM Learning@Scale, 2014.
- Rey ir kt. A meta-analysis of the segmenting effect. Educational Psychology Review, 2019.
- Reinheimer ir kt. An investigation of phishing awareness and education over time. USENIX SOUPS, 2020.
- Prümmer, van Steen, van den Berg. Assessing the effect of cybersecurity training on end-users: a meta-analysis. Computers & Security, 2024.